Džiunglėse Guild Wars 2: Heart of Thorns yra daugybė Mordremų, bet jie taip pat apgyvendinti keistomis, egzotiškomis būtybėmis, tarp kurių Itcel ir Nuhoč (Itzel and the Nuhoch), dvi visiškai naujos hailekų gentys. Prašmatni, tačiau pavojinga Maguumos Džiunglių aplinka turėjo įtakos šioms fiziškai unikalioms gentims ir jie sukūrė savo ginkluotę, visuomenę ir tikėjimą.
Itcel: ilgakojai ir laisvi
Itcel hailekai fiziškai panašūs į medvarles — liesi ir išstypę su ilgomis galūnėmis ir didelėmis akimis. Lenktyniaudami su ryškių, vaivorykštinių gėlių įvairove, jie jie didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia tarp medžių, statydami erdvius būstus ir kelius Maguumos miškų šakose, sujungdami atskirus būstus į vieną bendriją virvinių tiltų ir takelių dėka ir medžiodami tarp medžių viršūnių. Jie mėgsta muziką, turi didelę patirtį kuriant įvairius muzikos instrumentus iš aplinkinių gamtinių medžiagų ir grojant jais.
Itcel priima gyvenimą tokį, koks jis yra, ir tai atsispindi jų tikėjime. Jie garbina ne antropomorfinę (tiksliau, šiuo atveju, nevarliamorfinę) gamtos deivę Amejali (Ameyalli). Analogiškai kaip ir Gaja arba Žemės Motina, Amejali yra kartu ir dvasia ir pati džiunglių esmė. Itcel mano, kad viskas gamtoje tarnauja Amejali tikslams padaryti gyvenimą įmanomu ir naudingu. Jų pasaulyje nėra gryno blogio ir gryno gėrio; vieninteliai kenksmingi dalykai tie, kurių Itcel neišmoko naudoti. Tai atspindėta Itcel mantroje „Džiunglės duos“, kurią jie naudoja kaip patvirtinimą, pasisveikinimą ir atsisveikinimą.
Remdamiesi meile ir parama savo namams – džiunglėms, Itcel linkę matyti viską iš geriausios pusės; Jeigu audra nulaužia medžius, kurie laikė jų kaimą, jie tame mato atsinaujinimą ir naujas medžiagas statybai ir ugnies sukūrimui. Taip pat jie didžiuojasi savo svetingumu, kai apsilanko netikėtas svečias, jie priima jį kaip galimybę sužinoti kažką naujo, arba padėti kažkam, ir dėkoja Amejali už šią galimybę.
Nuhoč: Sunkios sąlygos
Nuhoč, hailekai jautinių varlių pavidale, labai stipriai skiriasi nuo savo brolių Itcel. Didžiuliai, sunkūs ir tvirtai surėdyti, Nuhoč kompensuoja greičio trūkumą ir vikrumą didžiule jėga ir nepranokstama ištverme. Ten, kur Itcel linksmi ir optimistiški, Nuhoč linkę tikėtis blogiausio. Itcel dainuoja švelnias dainas apie džiugų gyvenimą džiunglėse, o Nuhoč dainuoja niūrias elegijas apie ilgą, keistą kelią, į kurį jie pateko, apie tuos, kuriuos jie prarado ir apie išgyvenimus savo kelyje.
Toks rimtas požiūris į viską, yra išbandymų rezultatas, kuriuos Nuhoč iškentėjo, užimdami savo vietą džiunglėse. Po migracijos iš labiau įprastų hailekams žemių, ieškodami palankių jiems namų, Nuhoč buvo priversti kovoti džiunglėse už išlikimą, tapę nepažįstamos vietovės ir nežinomų grėsmių aukomis. Tai Itcel atvirumas ir svetingumas palaikė jautines varles ir leido joms išgyventi pakankamai ilgai, kad taptų vietiniais gyventojais – po to, kai jos padėjo į pavojų patekusiam Itcel žvalgui, Nuhoč pabėgėliai buvo šiltai sutikti medvarlių, kurios išmokė jas kaip gauti daugelį iš Amejali gėrybių. Palaikomi Itcel, Nuhoč ėmė klestėti; ginami Nuhoč, Itcel ėmė mažiau bijoti daugelio džiunglių plėšrūnų. Šis bendradarbiavimas greitai peraugo į pastovų aljansą, kuriame abi gentys paremia viena kitą, kurdamos bendrą hailekų kultūrą, kuri žymiai stipresnė už jos atskirus elementus. Kartais atsiranda kažkokia trintis tarp dviejų genčių, bet, kaip taisyklė, Itcel ir Nuhoč laiko save vienos išaugusios šeimos dalimi ir visada pasiruošę padėti vieni kitiems.
Nuhoč taip pat priėmė Itcel pažiūras į džiungles ir Amejali, nors jie greičiau žiūrės į nelaimes, kaip į kažką, ką reikia nugalėti, o ne kaip į palaiminimą. Tai dažnai pasireiškia draugiškame pasikeitime „įžeidimais“: Itcel išvadina Nuhoč paniurėliais ir nemokančiais džiaugtis, o Nuhoč atsakydami erzina Itcel lengvabūdžiais ir nesugebančiais pasiekti tikslo.
Varlių mūšis!
Mūšyje Itcel panaudoja savo liesumą ir išskirtinį lankstumą, kad prasibrautų pro lapiją, jie pasikliauna vikrumu ir slapumu, o ne grubia jėga. Itcel niekada nevengia mūšio, bet jie naudoja pasalos ir netikėtų smūgių taktiką, pasilikdami toliau nuo tiesioginio pavojaus. Jie teikia pirmenybę lankams, kinžalams ir kitiems lengviems ginklams, kuriuos jie naudoja su naikinančiu efektu, nepalikdami priešui šanso atsakomam smūgiui.
Visi hailekai turi pašaukimą alchemijai, bet Itcel — ypatingi profesionalai kuriant nuodingus antpilus iš ingredientų, gautų iš vietinių augalų, vabzdžių ir jų pačių kūnų. Kai Itcel lankininkas šaudo, jūs galite pastebėti, kad jis kas kartą aplaižo antgalį prieš šūvį, apnuodydamas strėlę savais medvarlės prigimtiniais nuodais.
Pas Nuhoč — visiškai kitas kovos stilius. Ten, kur Itcel šoks į ataką, o paskui atšoks akimirksniu atgal, Nuhoč pašoks aukštai į orą ir nutūps pilvu ant priešininko, įspausdami jį į žemę. Jie nešiojasi didelius kovinius kūjus ir gali numušti iš kojų visa priešininkų grandį vienu savo ilgo liežuvio smūgiu.
Nuhoč tai pat yra alchemijos meistrai, bet jie greičiau plataus profilio meistrai, o ne specialistai. Itcel – nuodų genijai, o Nuhoč kuria didesnį eleksyrų ir antpilų spektrą. Būdami naujokais džiunglėse Nuhoč visiškai pasišventė vietinės floros tyrinėjimui ir atskleidė daugybę naujų Amejajos barų panaudojimo būdų.
Ne iš šių džiunglių
Itcel ir Nuhoč tiki, kad viskas džiunglėse sukurta tam, kad gyvenimas taptų geresnis, netgi, jeigu šio daikto tikslai dar nesuprantami. Išimtis iš šios taisyklės — Mordremotas — Maguumos Hailekams – džiunglių drakonas, tai visiškai netikras grobikas, plėšrus demonas, kuris naudoja ir neigia jų gerosios deivės dosnumą ir nieko už tai neduoda. Jie laiko Mordremus pasityčiojimu iš gamtos būtybių ir iš karčios patirties sužinojo, kad negali leisti, kad gyvi ar mirę hailekai būtų nutempti džiunglių drakono sinjonų. Norėdami su tuo susidoroti, Itcel ir Nuhoč sudegina savo žuvusius kuo greičiau.
Kitas priešas, krečiantis Maguumos hailekų tikėjimą, tai Zintl fanatikai. Šie paprasti hailekai atėjo į Maguumą, kad sugrąžintų Itcel ir Nuhoč į tikėjimą Zintlių saulės dievu. Įkvėpti charizmatiškų demagogų ir jodami ant didžiulių vabalų Zintl fanatikai pradėjo teroro ir manipuliavimo kampaniją, kad priverstų Itcel ir Nuhoč atsisakyti savo tikėjimo į Amejali Zintlio naudai.
Heart of Thorns dar daug informacijos studijoms apie hailekų kultūrą, taigi atsipalaiduokite ir pradėkite praktikuotis šuolius — jums prireiks visos jūsų jėgos, kad eitumėte koja kojon su jais. Ir jeigu iš pradžių nepajėgsite — nesijaudinkite, Amejali pasirūpins tuo, kad jūs turėtumėte tai, kas būtina. Kaip sako Itcel ir Nuhoč, džiunglės visada duos.
* Zintl fanatikai ir jų vabalai, tai ne pilnavertė jojikų sistema, tai bendra animacija ir bendra sveikatos juostelė.
Stiks